Įsiteisėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, kuriuo teismas panaikino Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo pareigūnei, Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos filialo Vilniaus pataisos namų profesinės sąjungos Valdybos narei K. M. skirtą tarnybinę nuobaudą – pastabą.
Tarnybinė nuobauda pareigūnei Vilniaus pataisos namuose (dabar įstaiga vadinama Vilniaus kalėjimu) buvo skirta 2021 metais dėl to, kad ji neva Bendrųjų trumpai saugomų dokumentų apsaugos ir priežiūros klausimais registre, korekcine medžiaga užteptose vietose įrašė, tikrovės neatitinkančius (melagingus) įrašus, tokiu būdu tyčiniais veiksmais neva padarė 6 tikrovės neatitinkančius įrašus oficialiuose dokumentuose – registruose, t. y. pakeitė užtepant korekcine medžiaga juose padarytus pirminius įrašus ir parašus, o jų vietoje padarė dabartinius įrašus ir pasirašė.
Pareigūnė nesutiko su jai inkriminuojamu tarnybiniu nusižengimu ir skirta tarnybine nuobauda, todėl su skundu kreipėsi į įstaigoje veikiančią ginčų komisiją, prašė jai paskirtą nuobaudą panaikinti.
Ginčų komisija nusprendė, kad tarnybinio patikrinimo, kurį atliko tuometinio Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Imuniteto skyriaus pareigūnai, išvados teiginys, jog būtent pareigūnė K. M. registre korekcine medžiaga pataisė buvusius įrašus, nėra įrodytas jokiais pagrįstais įrodymais. Komisija paminėjo, kad registrai laikomi budėtojų tarnybinėse patalpose ir yra laisvai prieinami bet kuriam pareigūnui, nevedama jokia apskaita, kas paėmė ir naudojasi šiais registrais, todėl nustatyti, kas korekcine medžiaga atliko pataisymus, nėra galimybės. Nurodė, kad šiuose registruose yra ir daugiau analogiškų korekcijų korekcine medžiaga ir tose vietose padarytų įrašų, atliktų kitų įstaigos darbuotojų.
Tokia praktika registruojant dokumentus šiuose registruose buvo taikoma ilgą laiką ir kitų darbuotojų. Teiginys, kad buvo padaryti tikrovės neatitinkantys (melagingi) įrašai, keičiant registruose buvusius įrašus, komisijos nuomone, taip pat neįrodytas. Ginčų komisija pasiūlė panaikinti pareigūnei K. M. skirtą tarnybinę nuobaudą. Tačiau tuometinis Vilniaus pataisos namų direktorius nesutiko su ginčų komisijos siūlymu, nuobaudos nepanaikino.
Pareigūnė su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašė panaikinti jai paskirtą tarnybinę nuobaudą.
Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė sprendimą visiškai tenkinti pareigūnės skundą. Tačiau tuometinė Vilniaus pataisos namų vadovybė, nesutikdama su sprendimu, padavė apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausias administracinis teismas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo.
Vilniaus apygardos administracinis teismas, gavęs minėtą bylą, siūlė šalims mediacijos galimybę, tačiau Lietuvos kalėjimo tarnyba, kuri po 2023-01-01 įvykdytos reformos perėmė visus Vilniaus pataisos namų įgaliojimus ir įsipareigojimus, su šiuo pasiūlymu nesutiko. Todėl teismui teko nagrinėti bylą iš naujo. Žodinio proceso metu išnagrinėjęs grąžintą bylą, teismas priėmė tą patį sprendimą – pareigūnės K. M. skundą patenkino pilnai, panaikino skirtą tarnybinę nuobaudą, iš Lietuvos kalėjimų tarnybos priteisė pareigūnei 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendime teismas nurodė, kad neturi pagrindo abejoti pareigūnės K.M. teiginiais. Teismo vertinimu, byloje nebuvo nustatyta duomenų, kas konkrečiai korekcine medžiaga atliko pataisymus registruose, yra tik preziumuojama, kad tai galėjo atlikti pareigūnė, tačiau tai neįrodyta. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad registruose yra ir daugiau analogiškų korekcijų korekcine medžiaga ir tose vietose padarytų įrašų, atliktų kitų įstaigos darbuotojų. Teismas padarė išvadą, kad tokia praktika institucijoje buvo ilgametė bei vykdoma ir kitų darbuotojų, todėl pareigūnei nesukėlė nei menkiausios abejonės, kad ji turi daryti kažką kitaip, nei tai darė kiti darbuotojai.
Teismo vertinimu, Lietuvos kalėjimų tarnyba (Imuniteto skyrius) neatliko pilno ir išsamaus tyrimo, o tik bandė permesti atsakomybę pareigūnei. Buvo paminėta, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje turi būti motyvuotai nurodoma, kokios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad buvo padarytas tarnybinis nusižengimas, tačiau šiuo atveju apsiribota tik bendro pobūdžio teiginiais apie pareigūnės padarytą tarnybinį nusižengimą, nenurodyta, kokie konkretūs veiksmai ar neveikimas prieštaravo teisės aktų nuostatoms, kokia konkreti žala buvo padaryta.
Teismas padarė išvadą, kad tarnybinio patikrinimo metu surinkti įrodymai nėra pakankami konstatuoti, jog pareigūnė pažeidė teisės aktų nuostatas. Patvirtino, kad ginčų komisija priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą siūlyti direktoriui panaikinti įsakymą, kuriuo skirta tarnybinė nuobauda pareigūnei. Teismo vertinimu, buvęs įstaigos direktorius nepagrįstai nesutiko su ginčų komisijos siūlymu panaikinti tarnybinę nuobaudą.
2024-02-23
LTPF informacija
